Visam pasauliui sukant galvas, kaip išgelbėti planetą nuo gresiančio klimato atšilimo, daugeliui žmonių dabar yra svarbu, kad jų pačių energijos gamyba būtų ekologiška, draugiška ne tik jo paties sveikatai, bet ir visai aplinkai.

Itin aktualu tai yra žemės ūkyje. Skaičiuojama, kad žemės ūkio biodujos sudaro apie 10 proc. pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tuo tarpu žaliavos perdirbimui fermose yra daug. Anaerobinio skaidymo technologija, kurios metu susidaro biodujos, yra bene veiksmingiausias būdas fermose tvarkyti organines atliekas, tokias kaip karvių, kiaulių ir paukštynų mėšlą. Taip užtikrinama, kad iš to, kas kitu atveju būtų laikoma atliekomis, bus gaunama naudos, nes šios dujos gali būti naudojamos kaip kuras dujiniams varikliams kogeneracinėse jėgainėse šilumai ir elektrai gaminti, o didesnių fermų pagaminamas energijos perteklius netgi gali būti parduodamas energijos tinklams.

Elektros energijos ir šilumos gamyba iš ūkininkų ūkiuose susikaupusių augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų – idėja daugeliui girdėta. Vien Vokietijoje veikia daugiau nei 4000 biojėgainių, tai Lietuvoje kol kas jų vos keliolika. Net kaimynai latviai mus lenkia. Tačiau politikos skersvėjai, prekybininkų ir gamtos kaprizai ne vieną ūkio savininką skatina žvalgytis būdų ne tik sumažinti gamybos kaštus, bet ir kuo racionaliau išnaudoti turimus išteklius, o galbūt net susikurti stabilų, patikimą ir ilgalaikį alternatyvų verslą.

Lietuvos ūkininkai, labai mažos arba mažos įmonės, vykdančios žemės ūkio veiklą, gali pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) ir valstybės teikiamą paramą biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų.

Pagal veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių“ ES parama žemės ūkiui skiriama ūkininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, vykdantiems gyvulininkystės ir (arba) paukštininkystės veiklą, biodujoms iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti. Parama neteikiama vien tik augalininkyste užsiimantiems pareiškėjams.

Biodujų gamybos žaliavų struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. turi sudaryti pareiškėjo gyvulių ir (arba) paukščių mėšlas. Ne mažiau kaip 50 proc. pagamintos elektros energijos turi būti parduodama. Parama teikiama statantiems biodujų jėgaines ne didesnės kaip 1 MW elektros galios.

ES parama žemės ūkiui pagal veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių“ gali sudaryti iki 60 proc. tinkamų išlaidų. Didžiausia galima ES paramos suma vienam paramos gavėjui iki 1,6 mln. EUR.

Pagal veiklos sritį remiama tokia veikla:

  • biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų;
  • biometano gamyba ir suspaudimas;
  • šilumos ir elektros energijos gamyba biodujų gamybos įrenginiuose;
  • degazuotojo substrato gamyba.

Tinkamos finansuoti išlaidos:

  • nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo išlaidos;
  • naujų įrenginių ir įrangos, įskaitant programinę įrangą, pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios šio turto rinkos vertės;
  • bendrosios išlaidos.

 

TIEKTI PARAIŠKAS GALIMA NUO - 2016.08.01

Susiekite su mumis ir mes Jums suteiksime visą reikiamą palaikymą!